atvėdauti — tr. išvėdinti: Karvės neėda šiaudų – vėl nuneša klaiman atvėdaut Skdt. vėdauti; atvėdauti; išvėdauti; pavėdauti; pravėdauti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėdauti — 1. tr. išvėdinti: Išvėdauna savo kuperkelį, iškrauna kožnadien Klt. | refl.: Jau išsivėdavo paklotė, reikia padėt Klt. Išversme šieną – anas išsivėdaus Aln. | prk.: Išsivėdaus (išsisklaidys, užmiršiu) man tas visa kas, tai pasakysi [tada] Švnč. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėdauti — tr. 1. pavėdinti: Saulė bus, reiks pavėdaut išnešus rūbus Klt. 2. pasiausti, pavėtyti: Pavėdauk grūdus an vėjo Ds. vėdauti; atvėdauti; išvėdauti; pavėdauti; pravėdauti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėdauti — vėdauti, auja ( auna), avo tr. 1. vėdinti: Prastoj dienoj, ne šventoj rūbus vartyk, vėdauk, iš senovės pasakyta Klt. Grūdus išnešiu vėdaut Švnč. | refl.: Pradariau duris, tegul vėdaunas pirkia Ktk. Užpyliau an marškos selyklą, tegul vėdaujas Alks … Dictionary of the Lithuanian Language